Šiaulių naktys XV: kai šviesa užliejo miestą

22 valandą Šiaulių miestas tarsi susitarė – bulvaru pradėjo tekėti šviesa. Iš pradžių pasirodė keli žmonės su mirksinčiais akiniais, vėliau – šeimos su šviečiančiais šunimis, dviratininkai, apjuosti girliandomis, vaikai, nešini spalvotomis lazdelėmis. Ir staiga visa minia virto upe, kuri užliejo miestą.

Eisena priminė, kad šviesa slypi ne tik lemputėse, bet ir žmonėse. Žibančios rankos, spindinčios kepurės, improvizuoti kostiumai – visa tai tapo gyvu pasakojimu.

Atsitiktiniai praeiviai įsitraukė, prisijungė prie eisenos ir suprato, kad šventė „Šiaulių naktys XV“ – visų. Bulvaras tą vakarą pavirto pasaka, kurioje nėra žiūrovų – tik dalyviai.

Miestas, pripildytas šviesos, atrodė lyg žadėtų: „Šiaulių naktys tęsis tiek, kiek mes norėsim svajoti.“

Prie Dailės galerijos, „A GirDž`!?!“ scenoje, laukė ypatinga akimirka – apdovanojimai. Šviesos įvairovė virto istorijomis, kurias kūrė patys eisenos dalyviai.

Štai Edvinas Ūdra, atstovavęs „automobilistų“ klubui, eisenoje simboliškai įžiebė automobilių bendruomenės dvasią ir parodė, kad šviesa gali spindėti ne tik iš transporto priemonių, bet ir iš žmonių.

Milena ir Elija Mačernytės, įkūnijusios Kleopatrą ir Nefertitę, atrodė lyg atkeliavusios iš senovės Egipto ir įžiebusios savo karališką spindesį.

„Kai šimtai žmonių žengia kartu, Šiauliai atrodo tarsi vienas didelis šviesos organizmas,“ – sakė vienas renginio organizatorių.

Šviesos pulsą festivalyje palaikė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komanda, o Aušros Mažeikienės retro stiliaus interpretacija priminė, kad klasika niekada nemiršta – ji tik įgyja naujų atspalvių.

Julius Goris, virtęs arlekinu, nešė žaismingumo dvasią, o Aliona Ežerskienė pasipuošė ištisa aguonų puokšte, virsdama tikru šviesos lauku.

Ne mažiau įspūdingai pasirodė ir šeimos – Laura, Kristijonas ir Kornelijus su savo debesų instaliacija į eiseną atnešė minkštą šviesos ramybę, o Loreta Noreikienė su „drugeliu ir fėja“ sukūrė stebuklinį pasakojimą mažiesiems žiūrovams.

Tuo tarpu Raimondos Šimulionienės medūzos priminė jūros gelmių paslaptis, o Saulė Juraitė, Emilija Kosteckaitė ir Auksė Sanačinskaitė atnešė į miestą „tris žiedus“, nušvitusius ryškiomis spalvomis.

Asmeniniai personažai taip pat paliko neišdildomą įspūdį: Goda Lengvinytė virto paslaptinga pelėda, Uršulė Malakauskaitė – kosmonaute, žengusia į miestą tarsi iš kitos planetos, o Junė, elegantiška „ponia su skrybele“, rodė, kad šviesa gali būti ir subtili, rafinuota. Mažoji Julija, virtusi bitute, tapo vakaro šypsenų priežastimi.

Festivalio energiją sustiprino ir judėjimo simboliai – Fausta Kovėraitė ir Kajus Gavorskas įvaizdžiu „šviečiantys baikeriai“ sukūrė judesio ir spindesio duetą, o taksi komanda parodė, kad net nedalyvaudamas su automobiliu gali suspindėti šventiškai.

„Šiaulių naktys yra tas renginys, kurį miestas kuria pats sau. Organizatoriai duoda pradžią, bet tik dalyviai paverčia jį tikru stebuklu,“ – pabrėžė viena eisenos dalyvė.

Šie ir dar daugybė kitų dalyvių parodė, kad šviesa – tai ne tik elektros lemputė, bet ir vaizduotė, kūryba, šiluma, kurią galime dalintis vieni su kitais. Eisenos herojai tapo įkvėpimu – kiekvienas iš jų savo spindesiu papildė bendrą miesto šviesos istoriją.