Kai panelės išėjo į miestą: „PANAMADA“ ir „PANAKTIŠOKIAI“ užrašė dar vieną 121 studijos naktį

Devynis „Šiaulių naktų“ sezonus 121 studija vis sugalvoja, kaip madą išvesti ten, kur jos niekas nesitiki. Ji jau buvo užlipusi ant Fotografijos muziejaus stogo, susitikusi su motociklais ir keturkojais, taškiusis fontane, bridusi per putų debesis, o šiemet nusprendė nebesėdėti vietoje ir išėjo tiesiai į miestą.

Rugpjūčio 28-osios vakarą Danguolės Janulevičienės siuvimo kursų dalyvės, Virgilijus Janulevičius ir visa aplink 121 studiją susibūrusi kompanija užsuko dar vieną savą „Šiaulių naktų“ istoriją. Tik šįkart vieno podiumo jai jau buvo maža.

„PANAVARO“, „PANAŠOKA“, „PANAGROJA“, „PANAMADA“ ir galiausiai „PANAKTIŠOKIAI“ virto viena ilga vakaruška, prasidėjusia mieste ir pasibaigusia ten, kur jau sunku buvo atskirti, kas čia atlikėjas, kas žiūrovas, o kas prieš penkias minutes tik šiaip užėjo pasižiūrėti ir kažkodėl jau sukasi bendrame šokyje.

Veiksmas nebetilpo vien į sceną

Rugpjūčio 28-osios vakarą jis išėjo į miestą. Viskas prasidėjo dar iki Kamerinės salės. Vakaro dalyviai pajudėjo per miestą, ir tai, kas programoje galėjo atrodyti tiesiog kaip eisena, gyvai tapo pirmuoju vakaro veiksmu.

Panelės, šokėjai, muzikantai, tautinio kostiumo detalės greta džinsų, judesys, muzika ir smalsūs praeivių žvilgsniai – „PANAVARO“ nešė būsimą vakarą miesto gatvėmis dar iki jam prasidedant scenoje.

Čia ir slypėjo visa šių metų sumanymo esmė – tautinis kostiumas neturėjo būti uždarytas spintoje, folkloras – paliktas vien scenai, šiuolaikinis šokis – atskirtas nuo tradicinio, o mada – demonstruojama tik einant podiumu.

Visa tai buvo išleista pasivaikščioti po miestą.

Skirtingi žingsniai į vieną vakarą

Kamerinėje salėje prasidėję „PANAŠOKA“ ir „PANAGROJA“ pratęsė tai, ką jau buvo pradėjusi eisena. Čia vienas šalia kito atsidūrė labai skirtingi žmonės ir labai skirtingos judesio bei muzikos kalbos.

Vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis „Šėltinis“, šiemet minintis 45 metų veiklos jubiliejų ir vienijantis apie 300 įvairaus amžiaus šokėjų, atsinešė ilgametę Šiaulių tautinio šokio tradiciją.

Šiaulių meno mokyklos „Dance mix“ – visai kitą energiją. 2022 metais susibūrusi Lietuvos ir Ukrainos vaikų bei jaunimo komanda parodė, kad žmonėms nebūtina kalbėti ta pačia gimtąja kalba, kai jie moka susikalbėti judesiu.

Šilalės „Gers smuoks“ atsivežė jauną, gyvą Žemaitijos folklorą, o „Vieversėlis“ – beveik trijų dešimtmečių patirtį, liaudies dainas, instrumentinę muziką, šokius ir žaidimus.

Dalyvavo, grojo ir labai gražiai dainavo Šilalės r. sav. kultūros centro Laukuvos kultūros namų vaikų folkloro ansamblis ,,Dūzginėlis“.

Tą vakarą niekam nereikėjo aiškintis, kuris šokis „teisingesnis“.

Iš anksto žadėta vakaronė pagaliau tapo tuo, kuo turėjo tapti –  bendru vakarėliu. „Vieversėlis“, „Gers smuoks“, „Šėltinis“, „Dance mix“, „Dūzginėlis“, kiti vakaro dalyviai ir į Kamerinę salę susirinkę žmonės pamažu susimaišė į vieną margą kompaniją.

Skambėjo liaudies muzika ir dainos, sukosi šokiai, prasidėjo žaidimai.

Vieniems žingsniai buvo pažįstami nuo vaikystės. Kiti dairėsi į šalia stovintį ir bandė suprasti, kuri koja dabar turi keliauti pirmyn. Tretiems, matyt, tai apskritai buvo pirmas toks susitikimas su folkloru.

Devyneri metai ir nė vieno tokio paties vakaro

Žiūrint į šių metų nuotraukas sunku neprisiminti, nuo ko visa tai prasidėjo. 2017-aisiais Tilžės gatvės kieme buvo „Talkučkė“ ir prisiminimas apie Šiaulių siuvėjišką praeitį.

Paskui atsirado „Dermantins“, „Naktiniai“, „Naktinė strojkė“, „Reflexio“, motociklų energiją pagavusios „Motypės“, keturkojus į mados istoriją įtraukusios „Šuniškos naktys“, fontanuose besitaškiusios „Pliuškės“ ir pernai Didždvario gimnazijos skverą vaikystės sapnu pavertę „Labanaktukai“.

Buvo siuvamos rankinės, naktiniai, apsauginės priemonės, pižamos ir pliušinukai. Podiumais tapo kiemai, aikštės, Fotografijos muziejaus stogas, fontanas ir miesto skveras.

Šiemet podiumu trumpam tapo ir pats miestas.

Devinti metai „Šiaulių naktyse“ užsibaigė ne vien nauju mados performansu. „PANAVARO“, „PANAŠOKA“, „PANAGROJA“, „PANAMADA“ ir „PANAKTIŠOKIAI“ susijungė į vieną ilgą vakarą apie tai, kaip senos tradicijos gali gyventi tarp šiandienos žmonių.

O dabar 121 studijai ir „Šiaulių naktims“ lieka vienas visai įdomus klausimas.

Jeigu per devynerius 121 studijos veiklos metus jau spėjom siūti, lipti ant stogo, važiuoti motociklais, vedžioti podiumu šunis, taškytis fontane, paskęsti putose ir paleisti paneles su visa vakaruška į miestą – ką, po galais, reikės sugalvoti dešimtiems?