Kai baltos staltiesės užsimanė burgerio: „Šefo naktipiečiai“ iš arti

Vieną kartą per metus net ir baltos staltiesės užsimano kažko ne visai padoraus.

Taip prieš „Šiaulių naktis“ kalbėjome apie „Šefo naktipiečius“ ir, pasirodo, baltos staltiesės mūsų tikrai neapgavo. Tik tas „nepadorumas“ buvo labai gerai organizuotas.

Restorano „Avenue Brasserie“ salėje žmonės kalbasi, ant stalų laukia taurės ir įrankiai, o virtuvėje jau prasidėjusi visai kita vakarienės versija.

Ten nėra laiko ilgai žiūrėti vienas kitam į akis. Ant nerūdijančio plieno paviršių rikiuojasi juodos lėkštės, rankos juda nuo vienos prie kitos, vienur spaudžiamas humusas, kitur dedami priedai, trečiur jau ruošiama kita porcija.

Trisdešimt šeši žmonės salėje reiškia trisdešimt šešis kartus pakartotą tą patį pažadą: tavo lėkštė turi būti tokia pat gera kaip pirmoji.

Vakarienė prasideda humusu su pita duonele. Atrodytų, paprasta pradžia, tačiau virtuvėje net paprastumas turi savo tvarką.

Ant juodų lėkščių viena po kitos gula porcijos, atsiranda priedai, spalvos, paskutinis prisilietimas – ir visa eilė iškeliauja į salę.

Tada prasideda traškesys – nachos su jautiena. Čia jau nebe tas patiekalas, prie kurio labai ilgai svarstai, nuo kurios pusės pradėti.

Traškučiai, mėsa, avokadas, pomidorai, padažai – viskas susitinka viename dubenyje ir būtent ta netvarka atrodo skaniausiai.

Tik tada – burgeriai. Virtuvėje vaizdas vėl pasikeičia. Ant juodų stačiakampių lėkščių viena šalia kitos rikiuojamos bandelės. Salotos. Pomidorai. Marinuotos daržovės.

Šalia gula bulvytės fri. Dar keli judesiai, dar pagrindinis ingredientas, dar viršutinė bandelės pusė – ir tai, kas prieš minutę buvo atskiri produktai, tampa pagrindiniu „Šefo naktipiečių“ patiekalu – elnienos burgeriu.

Čia ir atsiranda turbūt smagiausias viso vakaro paradoksas. Šefas Algirdas Matačiūnas jau ne kartą yra kalbėjęs apie savo ambiciją auginti „Avenue Brasserie“ iki tokio lygio, kad vieną dieną į Šiaulius atsigręžtų ir „Michelin“ gidas.

Bet kas pasakė, kad kelias aukštų gastronomijos standartų link būtinai turi būti nuklotas mažais kąsneliais ir mikrožalumynais?

Galima paimti vieną paprasčiausių, demokratiškiausių patiekalų pasaulyje ir virtuvėje elgtis su juo rimtai: parinkti produktą, paruošti elnieną, suderinti priedus, kruopščiai surinkti kiekvieną porciją ir išleisti ją iš virtuvės tada, kada reikia.

Visas renginio anonso juokas apie „Michelin“ padangas staiga įgauna kitą skonį, nes mieste yra virtuvė, kuri nebijo pasakyti, jog nori augti iki tokio lygio, ir kartu nebijo per „Šiaulių naktis“ paduoti žmogui burgerio su bulvytėmis. Be snobizmo, bet ne be standartų.

Po elnienos jau pradedi įtarti, kad anonso pažadas apie sotumą buvo ne reklaminė metafora. Čia ne ta degustacija, po kurios pakeliui namo dar reikia sustoti degalinėje.

Tačiau vakarienė dar nebaigta. Po humuso, jautienos nachos ir elnienos burgerio ateina chia pudingas su šviežiomis uogomis – lengvesnis, gaivesnis finalas po viso to traškėjimo, mėsos, padažų ir bulvyčių. Toks desertas, kuris nebesistengia įrodyti, kad dar gali tave nugalėti, o tiesiog gražiai uždaro vakarą.

O aplinkui jau nebe degustacija – aplinkui pilna „Avenue Brasserie“ salė. Žmonės kalbasi per stalus, kažkas dar fotografuoja, kažkas ragauja, kažkas kelia taurę.

Iš virtuvės į salę išeina ir pats Algirdas Matačiūnas. Žmogus, kurio darbas prieš kelias minutes buvo matuojamas porcijomis, temperatūra ir sekundėmis, dabar stovi tarp tų, kuriems visa tai buvo ruošta.

Tada supranti, kad „Šefo naktipiečių“ sumanymas pavyko. Nebūtina žmogui aiškinti, kas yra gastronomija. Galima jį tiesiog pasodinti prie stalo, duoti šiltos pitos su humusu, pastatyti prieš akis nachos su jautiena, po jų atnešti elnienos burgerį su bulvytėmis, pabaigoje – desertą, o tada leisti pačiam nuspręsti, kiek aukštai gali kilti maistas, kurį esame įpratę vadinti tiesiog greitu.

„Šiaulių naktys“ juk ir yra apie tokius netikėtus susitikimus. Šįkart susitiko balta staltiesė ir burgeris, ambicija siekti „Michelin“ lygio ir bulvytės fri, restorano virtuvės disciplina ir vakarėlio laisvumas.

Ir, panašu, kad jie vienas kitam jie visai netrukdė. Netgi labai skaniai sutapo.