Kai albumo nugarėlėje nebeužtenka vietos žmonėms

Apie žmones Remigijus perklausos vakarą kalbėjo ilgai. Ir tam buvo priežastis. Paprastai albumo nugarėlėje ieškome dainų pavadinimų, atlikėjų, leidėjo ir kelių techninių eilučių smulkiu šriftu. „A GirDž`!?!“ atveju vien kūrinių neužteko – norėta, kad fiziniame leidinyje liktų ir vardai tų, be kurių tų kūrinių festivalyje apskritai nebūtų buvę kam įrašyti, nufilmuoti, apšviesti, įgarsinti, parodyti, o muzikantų – kam pasitikti.

Todėl šalia keturių plokštelės pusių ir jose nugulusių grupių bei kūrinių atsirado „Šiaulių naktų XV“ STAFF. Ne anoniminė „festivalio komanda“, o konkretūs žmonės su vardais ir pavardėmis.

Pirmiausia – savanoriai. Jų vadai Ineta Martynaitytė, Ieva Biliūnaitė ir Artūras Grublys, o kartu su jais festivalį ant savo pečių laikė Agnė Vaišvilaitė, Artūras Grublys, Augustė Kaminskaitė, Austėja Mickutė, Austėja Lapinskaitė, Beatričė Glazauskaitė, Eglė Prelgauskaitė, Gabrielė Biliūnaitė, Goda Matulaitė, Izabelė Liekytė, Justina Jacunskaitė, Marta Sabuckytė, Martynas Jevarauskas, Nojus Jevarauskas, Rusnė Zapalskytė, Saulė Karaliūtė, Saulė Morkūnaitė, Vakarė Kaltanaitė, Viltė Skablauskaitė ir Viltė Lunskytė.

Tai tie žmonės, apie kuriuos perklausoje ir buvo pasakyta, kad festivalio lankytojas jų darbo dažnai net nepastebi. Jie neša, veža, palydi, suranda, paruošia, pamaitina ir išsprendžia. Kai atlikėjo „hospitality rideryje“ įrašytas konkretus gėrimas, kažkas turi nuo ryto važinėti po parduotuves ir jį surasti. Kai muzikantas atvyksta į miestą, kažkas turi pasirūpinti, kad jis atsidurtų ten, kur turi būti. Ir kai visa tai padaryta gerai, publika apie tai nieko nežino.

„Tai yra standartas visame pasaulyje ir mes tų standartų laikomės todėl, kad norime būti ne šūdai, o grūdai“, – būtent kalbėdamas apie šitą nematomą festivalio pusę perklausoje sakė Remigijus.

Tačiau savanoriai – tik pirmasis ilgo sąrašo sluoksnis. Albumo vizualinį veidą ir kartu didelę dalį paties festivalio vaizdo kūrė Diana Kuprytė – „A Girdžžž“ ir „Šiaulių naktų“ dizainerė bei vykdančioji prodiuserė. Urtė Skablauskaitė rūpinosi renginių VIP koordinavimu, Simona Janavičiūtė – renginių vadyba ir vedė „A Girdžžž #3“, Gabrielė Jankevičiūtė valdė „A Girdžžž“ sceną, Vaiva Vaitkevičiūtė – socialinius tinklus, o Linas Karickas – „miestonaujienos.lt“, „melomanai.lt“ ir „naktys.lt“.

Toliau prasideda visas miestas festivalio viduje. Giedrė Brazlauskaitė rūpinosi „Šviečiančio žmogaus“, „Šviesiausio žmogaus“ ir Naktinio tinklinio vadyba, Arvydas Vaičiulis koordinavo DJ sceną, Viktoras Gundajevas prodiusavo festivalio filmų programą, o Virgilijus ir Danguolė Janulevičiai – jaunuomenės renginius. Evelina Liaugaudaitė kuravo „KILOWAC VIII“, Tomas Laugalis buvo atsakingas už TV ir interneto transliacijų prodiusavimą, Erikas Steponkus – už logistiką, Ernesta Šimkienė – už Dailės galerijos renginių vadybą.

Ir tada prieiname prie žmonių, kurių darbas tiesiogiai persikėlė į griovelius dabar besisukančiose plokštelėse. Paulius Jasiūnas prodiusavo „Šiaulių naktų“ klipus ir kūrė albumo dainų garso dizainą CD bei medijoms. Vladas Straupas aka AnalogFather kūrė vinilo garso dizainą. Paulius Trijonis dar festivalyje atliko daugiakanalį garso įrašą. Tai trys skirtingi proceso taškai tarp gyvai scenoje nuskambėjusios dainos ir tos pačios dainos, kurią dabar galima išgirsti nuleidus adatą ant plokštelės.

Festivalio personažų dizainą kūrė Lina Žutautė, o Rimantas Kmita albume įvardytas kaip „Šiaulių naktų“ simbolis.

Vaizdas turėjo savo nemažesnę komandą. Festivalį kameromis fiksavo Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Ignas Jonkus, Julija Šikulova, Juozapas Jukna ir Robertas Tamošiūnas. Ignas Jonkus vėliau montavo festivalyje grojusių grupių dainų vaizdo įrašus ir buvo festivalio vaizdo įrašo režisierius. Būtent todėl QR kodas albume nėra tiesiog nuoroda į dar vieną interneto puslapį – už jo slepiasi dar viena to paties festivalio versija, tik jau sudėta iš kamerų užfiksuotų akimirkų.

Kad tos kameros apskritai turėtų ką gražiai matyti, dirbo apšvietimo grupė – Remigijus Petravičius, Kęstutis Ivoška, Viktorija Žilinskaitė Vytė ir Domas Kančauskas. Apie jų darbą Remigijus perklausoje pasakojo atskirai: profesionaliai parinkti mažesni šviestuvai ir jų kiekis gali dešimties metrų sceną žiūrovo akyse paversti gerokai didesne. Scena fiziškai nepasikeičia – pasikeičia tai, kaip ją matome.

Kad kartu su vaizdu liktų ir tai, dėl ko visas šitas reikalas apskritai prasidėjo – gyva muzika, – dirbo įgarsinimo grupė: Viačeslavas Grigorjevas, Patrikas Grigorjevas ir Mindaugas Butkus. O nuo scenos paimtas daugiakanalis Pauliaus Trijonio garso įrašas vėliau pradėjo ilgą kelionę per suvedimus, grupių ir jų garso režisierių rankas, kol galiausiai pasiekė Vladą Straupą ir Paulių Jasiūną.

Todėl dabar jau šiek tiek kitaip skamba perklausoje nuskambėjęs klausimas – kiek žmonių telpa vienoje dainoje? Pasirodo, kartais gerokai daugiau, negu žmonių tuo metu stovi ant scenos.

Ir dar tie, kurių vardai albume virsta logotipais

Šalia žmonių albumo nugarėlėje liko ir organizacijos bei partneriai, be kurių dalies šių darbų nebūtų buvę. Albumą dalinai finansavo LATGA, informaciniais partneriais tapo miestonaujienos.lt, melomanai.lt, naktys.lt ir BALTICUM, o prie festivalio prisidėjo Šiaulių kultūros centras, Šiaulių miesto savivaldybė, VILNIUS TECH, sixteenmedia, Splius, Salda, 2Go, OWEXX, RS2, ELGA, Generalis, Lemona, Basamedia ir Laurema.

Vienoje albumo vietoje paliktas QR kodas su labai konkrečia paskirtimi: jį nuskenavus galima pamatyti visų albume esančių grupių festivalinius vaizdo įrašus. Taip vinilas ir vaizdas susijungia į vieną archyvą – gali klausytis įrašo, o paskui pamatyti sceną, kurioje jis gimė.

Leidinio apačioje lieka ir jo pasas: © A Girdžžž / Šiaulių naktys, ℗ 2026 REAKCIJA, 010.

Atrodytų, smulkus tekstas albumo nugarėlėje. Tačiau perskaičius visus vardus jis tampa dar viena plokštelės puse – tik šita negroja.

Joje surašyti žmonės, kurie padarė, kad grotų kitos keturios.