Rudeniui dar nepasiekus miesto, Šiaulių gatvės švietė ir alsavo gyvybe. Juokas susipynė su muzikos garsais, šviesos instaliacijos mirgėjo, o akimirkos buvo tokios, kad atrodė, jog laikas sustojo.
Kvapai iš kavinių, šviesos atspindžiai ant grindinio, tolimi muzikos instrumentų ir DJ scenos garsai – visa tai susiliejo į vieną švytinčią atmosferą.
Miestas prisipildė Sarkazmo. Posmai žaidė su kasdienybės absurdiškumu, juokas skambėjo su tyliu šnabždesiu, šypsenos liejosi tarp žmonių.
Vėliau skambėjo standup pasirodymai. Juokas kartojosi, stiprėjo, pulsavo kartu su energija, sklindančia iš visų kampų. Tylūs žvilgsniai, netikėti juokeliai, susikaupimas prieš šmaikščius posmus – viskas susiliejo į bendrą ritmą.
Įsibėgėjo kavos, maisto ir gėrimų degustacijos. Gurkšnojimai, subtilūs kvapai, diskusijos, lengvas šurmulys – viskas susijungė į bendrą pojūčių audinį. Kiekvienas gurkšnis, kiekviena šypsena įsirėžė į atmintį.
Alternatyvios muzikos festivalio „A GirDž`!?!“ garsai virpino ir drebino miestą. Muzika skambėjo, ritmai liejosi ore, žmonės judėjo, šoko, klausėsi ar tyliai stebėjo. Kiekvienas akordas, kiekviena perkusijos nata buvo tarsi miesto pulsavimo dalis.
Rimanto Kmitos skaitomo naujo romano žodžiai, pasakojantys negirdėtas miesto istorijas, susipynė su aplinka, kurioje kiekvienas klausantis jautėsi ne tik stebėtoju, bet ir dalyviu, tarsi pats būtų kūrinio dalis.
„Pietinia kronikų“ filmo sugrįžimas į regbio aikštę, tamsėjančio vakaro nuotaikos, didžiulė ekrano šviesa ir žmonių susikaupimas kūrė bendrą tylų šventės ritmą.
Kūrybinės dirbtuvės, naktiniai kino seansai, šachmatų partijos botanikos sode, džiazo improvizacijos ir teatralizuotos pasakos.
Vaizdai, garsai, vaikų juokas, rankų judesiai ir šviesos žaismas – kiekviena akimirka buvo savita, kiekviena detalė įrašė savaitę į bendrą prisiminimų mozaiką.
Galiausiai šviesų eisena užbaigė savaitę. Girliandos, šviesos, judesiai, juokas, tylūs pokalbiai – viskas susiliejo į vieną didelę patirtį.
Akimirkos, šypsenos, garsai, kvapai ir filmo ekrano blyksniai išliko prisiminimuose, kviesdami sugrįžti bent mintimis, leisti sau vėl pasinerti į tą šviesos ir garsų jūrą.
0 Komentarų