Rokas Kašėta ir dzūkiškas kabaretas festivalyje „A GirDž`!?!“ #3, šventėje „Šiaulių naktys XV“

Šiemet „A GirDž`!?!“ scenoje rugpjūčio 29-osios vakarą pasirodys Rokas Kašėta – atlikėjas, kuris pats nelabai tiki, kad aprašymai reikalingi, bet jau vien savo kūryba įrodo priešingai.

Ar įmanoma aprašyti Roką Kašėtą? Gal ne. Bet jei jau festivalis „A GirDž`!?!“ reikalauja pristatymų – pristatome.

Rokas Kašėta _bandcamp.com – atlikėjas, kuris vienu metu yra ir dzūkas, ir kosminis kaktusas. Jis dainuoja taip, lyg Čepkeliai būtų Guatemalos pakrantė, o grybai – žvaigždžių konsteliacijos.

Kiekvienas jo akordas – tarsi filosofinis klausimas: „Ar voveraitė egzistuoja, jei niekas jos nevalgo?“

Publika sako, kad klausytis Roko – kaip ragauti dzūkiškos šaltibarščių sriubos mėnulio šviesoje: neaišku, kas vyksta, bet nepaprastai gera.

„Aš noriu, kad dainos būtų kaip šaltibarščiai mėnulio šviesoje: ne viskas aišku, bet kažkodėl gera“, – sako jis.

Į Šiaulius Rokas atkeliauja su grupe, kurios nariai – ne mažiau spalvingi personažai.

Haris, klarnetas. 

Dzūkų Sydney Bechet, tik iš Luksnėnų, kur net bulvės šoka pagal klezmerį. Jo klarnetas – tai balsas, kuris iš karto ir verkia, ir dainuoja, lyg Luksnėnų kaimo šulinys būtų pasakojimų pilnas.

Ant pilvo – gandras, įamžintas tatuiruote: visada pasiruošęs išskrist, net kai Haroldas grajina užstalėj. O kai jis grajina, atrodo, kad net pušys ima linguoti klezmerių ritmu, o baravykai gūglina „kas tas Bechet?“. Virtuozas, kuris priverčia girtą debesį išlieti taurę lietaus.

Evaldas, bosinė gitara. 

Žmogus, kurio bosas murkia lyg senas dyzelinis traukinys, riedantis per Varėnos girią. Jo šypsena – tokia, kad net publikos skeptikai pradeda linguoti galvom, o pirštai miklūs kaip žaibas virš stygų.

Sakoma, jis stygą perriša greičiau nei kitas spėja užsitraukti cigaretę. Kai Evaldas groja, net alus stiklinėje ima burbuliuoti pagal ritmą.

Marcynas, mušamieji.

Nedzidukas, bet užtektų vieno jo kirčio, ir visas kaimas manytų, kad griaustinis atėjo be debesų. Marcynas – pajūrio Busy Gillespie, tik vietoj trimitų – dub’as.

Jo rankos vikrios kaip kregždės, lakstančios virš bulvių lauko, ir kiekvienas būgno dūžis – lyg žaibo blyksnis, kuris žadina miegančias kaimo ožkas. Kiekvienas būgno dūžis – tarsi kibirkštis, užkurianti naktyje užstrigusį šokį.

Sumoje Rokas su savo egzistenciniais baravykais + Haroldas, Evaldas ir Marcynas = dzūkiškas Salvadoro kabaretas, kur klezmeris susitinka su grybų evangelija, o publika išeina neaišku ar prablaivėjusi, ar apsvaigusi.

Apie „Šiaulių naktis“

Meno festivalis-akcija „Šiaulių kultūros naktys“ – „Šiaulių naktys“ – reprezentacinis Šiaulių miesto renginys _{www.siauliai.lt}, kasmet suburiantis tūkstančius kultūros, meno ir muzikos ištroškusių žmonių.

Prieš penkioliką metų prasidėjusios kaip Šiaulių miesto pėščiųjų bulvaro gaivinimo akcija, jubiliejinės „Šiaulių kultūros naktys“ išaugo į masinį pilietinį, socialinį, kultūrinį renginį „Šiaulių naktys XV“, kuriame renginiai vakare ir naktį vyksta netikėtose, netradicinėse Šiaulių miesto vietose, kad visas miestas imtų pulsuoti kultūra ir ji taptų lengvai pasiekiama kiekvienam.