Padėkos, kurios priklauso ne vienam

Festivalių pabaiga visada būna dviprasmiška. Iš vienos pusės – nuovargis, iš kitos – ramybė, kad pavyko ir miestas keletui dienų suspindo kitaip.

Ir dar – padėkos. Oficialių el. laiškų aplankuose, spaudžiant ranką scenoje, ar tiesiog pasakytos akimis, kai kažkas šypsosi eidamas namo.

Padėkos, kurios priklauso visiems

Kai gaunu padėkas už „Šiaulių naktis“, jos visada man atrodo šiek tiek per didelės vienam žmogui.

Nes tikroji šventė gimsta iš daugybės rankų, balsų ir šypsenų.

Iš tų, kurie stovėjo scenoje, ir tų, kurių beveik niekas nematė, bet be jų nebūtų buvę nei garso, nei šviesos, nei paprasčiausios kėdės reikiamu metu reikiamoje vietoje.

Tad šį kartą noriu tas padėkas padalyti – taip, kaip jos iš tiesų priklauso.

– R.R.

Savanoriai – festivalio pulsas

Šiemet „Šiaulių naktys“ buvo tikra jaunystės šventė. Visą festivalio pulsą kūrė savanoriai – Agnė Vaišvilaitė, Artūras Grublys, Augustė Kaminskaitė, Austėjos Mickutė ir Lapinskaitė, Beatričė Glazauskaitė, Eglė Prelgauskaitė, Gabrielė Biliūnaitė, Goda Matulaitė, Izabelė Liekytė, Justina Jacunskaitė, Marta Sabuckytė, Martynas ir Nojus Jevarauskai, Rusnė Zapalskytė, Saulės Karaliūtė ir Morkūnaitė, Vakarė Kaltanaitė, Viltės Skablauskaitė ir Lunskytė.

Jie buvo visur: prie bilietų, prie scenų, vedė svečius, informavo, padėjo spręsti smulkmenas, kurių žiūrovai nė nepastebi.

Koordinatorės Ineta Martynaitytė ir Ieva Biliūnaitė sugebėjo šitą energiją paversti darniai veikiančia sistema.

„Su Viktorija Žilinskaite Vyte, kaip Vilnius TECH dėstytojai, stengėmės, kad savanorystė „Šiaulių naktyse“ būtų ne tik darbas, bet ir mokykla.“

Studentai savanoriai iš Vilnius TECH ir kitų mokymo įstaigų sprendė techninius klausimus, filmavo, montavo, darė „live“ transliacijas.

Jų darbai taps užduotimis rudens ir pavasario semestruose, o festivalio patirtis – patirties universitetu _{vilniustech.lt}.

Organizatoriai ir kūrybinė komanda

Festivalio užkulisiai – tai vieta, kur nuolat skamba telefonai ir kartais net reikia bėgti. Ir ne tik perkeltine prasme – šiemet teko bėgti ir visai realiai, kai prie legendinio „Gaidžio“ laikrodžio, švenčiančio savo 50-metį, netikėtai išdygo viešasis tualetas.

Padėka Toi-Toi už visada originalius ir šmaikščius sprendimus, virstančius memais, priverčiančius miestiečių galvose suktis laumžirgiais.

🎤 Naktų STAND-UP SHOW

Situacija sukėlė daug diskusijų, juoko, bet kartu tapo ir išbandymu, kaip festivalio komanda geba greitai reaguoti ir spręsti net pačius netikėčiausius kuriozus.

Tokios akimirkos parodo, kad organizavimas – tai ne tik planai, bet ir improvizacija. Čia nepamainoma buvo scenos ir grupių vadybininkė Gabrielė Jankevičiūtė.

Socialinius tinklus laikė gyvus Linas Karickas ir Gabrielė, o instagramo „galva“ Vaiva Vaitkevičiūtė festivalį pavertė matomu visoje Lietuvoje.

Mūsų atradimai – ūkio ir logistikos skyriaus vadovas Erikas Steponkus, kuris tvarkė tai, kas paprastai stringa, ir nauja ugnelė kolektyve – Simona Janavičiūtė.

Ji ne tik sprendė kasdienius reikalus, logistiką, bet ir vedė „A GirDž`!?! #3“ renginius. Tokia kombinacija – ir praktiškumas, ir energija – tikra dovana festivaliui.

Jauna dizainerė Gintarė Kolaitytė, kuri paruošė stand-up`o salę. O kai ji parašė savo padėką, kurioje „Šiaulių naktis“ pavadino dovana miestui, supratau, kad tokie žodžiai – didžiausias atlygis organizatoriams.

Fotografai Žaneta Bytautienė, Edita Aleksandravičienė, Bela Klovė, Ingrida Pudžemienė, Ramunė Bernotaitė, Daiva Šeibelienė, Mindaugas Zykas – IMS MEDIA, Airidas Zabaras, Rolandas Parafinavičius – jie tyliai, bet kantriai gaudė akimirkas iš visų renginių kampų, leisdami festivalį prisiminti ne tik iš pasakojimų, bet ir iš gyvų, pulsuojačios energijos kupinų kadrų.

Technika – tie, kurie leidžia šventei skambėti ir šviesti

Kas iš festivalio be garso ir šviesos? Čia pirmiausia dėkoju Viačeslavui Grigorjevui už garsą ir Domui Kančiauskui už šviesas, jiems talkino ir Mindaugas Butkus.

Labai padėjo ir Elano Gascevičiaus komanda su scena, garsu bei šviesomis ir didžiojo ekrano kino garsui regbio stadione.

Kameros fiksavo viską: Tomas Andrijauskas, Robertas Tamošiūnas, Juozapas Jukna Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Ignas Jonkus, ir nepailstantis Tomas Laugalis – operatorius, fotografas, montažo režisierius nuo „naktų prigimimo“. Jie paliko tai, ko nepasiims nei lietus, nei vėjas – mūsų festivalio atmintį.

Ir, žinoma, elektros dievas Vaclovas Badauskas. Be jo nebūtų buvę šviesos nei scenoje, nei užkulisiuose.

Partneriai – draugai, be kurių neįmanoma

Šiaulių kultūros centras – kolektyvas, kuris ne kartą gelbėjo sprendžiant netikėtus klausimus.

Šiaulių dailės galerija su Ernesta Šimkiene – pagalba aptarnavimo srityje, „Akvatechnika“ – už palapines, kurios stovėjo kaip mūro sienos, saugodamos visus už scenos nuo lietaus, taip jam ir neprasidėjus.

Didždvario gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Trijonienė suprato ir įleido į gimnazijos sporto salę su meninėmis „KILOWAC VIII“ _kilowac.lt veiklomis, skverelyje padėjo paruošti erdves vaikų renginiams, o aktyvusis ūkio vadovas Rolandas Grybauskas – dar vienas tylus, bet nepamainomas herojus.

Vaikų scena rūpinosi Patrikas Grigorjevas, o už milžinišką ekraną, kuris leido žiūrėti filmus po atviru dangumi, turim dėkoti „Lizdas events“.

Viktoras Gundajevas valdė renginius Foto muziejuje ir kartu su Martynu Kazlausku botanikos sode, be jo kino, parodyto fotografijos muziejuje, programa būtų ne tokia stipri, ir čia reikia padėkoti visoms filmų prodiuserinėms kompanijoms bei „Pietinio kronikų“ kūrėjui „Inscript“.

Ačiū visiems prisidėjusiems prie renginio regbio stadione – Regbio ir žolės riedulio akademijos vadovams Aivarui Strockiui ir Kęstučiui Babičui, entuziastingai įsijungusiems į „Pietinia kronikų“ seanso organizavimą pačiame regbio stadione ir, žinoma, Ingai Karickienei – Splius marketingo vadovei už supratimą ir palaikymą visų švenčių metu, pakviečiant visus į peržiūrą-koncertą-susitikimą stadione!

Ir miela, kad renginyje eksperimentinę programą atliko mūsų pažiba virtuozė akordeonistė Eglė Bartkevičiūtė ir kontrabosininkas Bernardas Ručinskas, netikėtai iššovę klasikine Eurobyto korta…

Tikriems Šiaulių garsintojams kitose „lokacijose“ kavos „rašytojui“ ir propaguotojui Emanueliui Rykliui ir tvarios statybos puoselėtojui, pas kurį verta daug kam pasimokyti – Eugenijui Barzdžiui, kuris sulaukė ir mūsų didžiųjų partnerių „Salda“ dėmesio!

Visada noriu padėkoti bičiuliui prodiuseriui Pauliui Jasiūnui ir jo aktyviai šeimai – Jūs visada mus palaikote!!!

Aktyvieji Šiaulių bočiai jau 15 metų su mumis – jie kiečiausi Lietuvoje, kaip ir jų blyneliai su uogienėmis kaip socialinė akcija.

Rolandas Žalimas su sūnumi mokė pasigaminti iš gintariukų apyrankes – tai nepaprastai smagus užsiėmimas.

Irmantas Norkus su Desertų dirbtuvėmis jau keli metai su mumis ir mokina pasigaminti nepaprastus saldumynus

Ačiū visiems maistininkams: tiesiog burnoje tirpstantiems Merčio sūriams, Valpainių bendruomenės varškės sūriams…

Citmai, Verbūnų duonai, Mėsos meistrų kolektyvui bei Šiaulių šamams už vaišes muzikantų / artistų stalui ir visiems mūsų restoranams bei barams.

Atskira padėka SixteenMedia už palaikymą atsakingu ir sunkiu metu bei draugams iš OWEXX, kurių ekranai beveik visoje Lietuvoje skelbė apie Šiaulių naktų šventę.

Ypatinga padėka Tomui Sobutui – už tai, kad mūsų festivalio simbolis Apuokas iš piešinių ir plakatų virto tikru, apčiuopiamu kūriniu. Jo ir 3D modelio autoriaus Simo Gineikos dėka, naudojant 3D spausdintuvą, gimė „Šiaulių naktų“ statulėlės Apuokai.

„Tai buvo tarsi naujas festivalio atgimimas – kai idėja tampa daiktu, kurį galima laikyti rankose, perduoti, padovanoti.“

Mažieji Apuokai tapo ir padėkos ženklu, ir prisiminimu, kad „Šiaulių naktys“ gyvena ne tik šurmulyje, bet ir žmonių namuose.

Dar viena ypatinga padėka – Danguolei ir Virgilijui Janulevičiams. Jų dėka šiemet pirmą kartą „Šiaulių naktyse“ atsirado speciali vaikiška programa.

Tai buvo ne šiaip priedas prie bendros šventės, o atskira erdvė, kurioje mažieji lankytojai gavo savo sceną, žaidimus ir pirmąją pažintį su festivalio magija.

121 studijos kūrybiškumas ir entuziazmas pavertė šią idėją tikra mažųjų švente – nuo dabar sunku įsivaizduoti „Šiaulių naktis“ be jų dalyvavimo.

„Visos padėkos, kurias gauname, yra tik ledkalnio viršūnė. Tikroji galia – tai žmonės, kurie kartais net nepatenka į kadrą, bet būtent jie sukuria šventę. Kiekvienas vardas, kurį išvardijau, yra gabalėlis „Šiaulių naktų“. Ir jei kas nors manęs paklaustų, kas padarė šį festivalį – atsakyčiau: mes visi kartu.“ – R.R.