Agnė Biskytė – šviesiausia miesto spintos sergėtoja

Festivalio „Šiaulių naktys“ vakarą, kai filmas „Pietinia kronikas“ buvo grąžintas į savo namus – regbio stadioną, kurio tribūnose žiūrovai jautėsi lyg patys būtų romano puslapiai – miesto simboliu Apuoku buvo apdovanota kostiumų dailininkė Agnė Biskytė.

Būtent jos sukurtas filmo įvaizdis atvėrė tikrąją Šiaulių spintą: treningus, odines striukes, džinsus ir batus, kurie mena devintojo dešimtmečio pabaigos bei laukinio kapitalizmo pradžios laikus.

Agnė, pati kilusi iš Šiaulių, puikiai pažįsta šį laikmetį ir jo atmosferą. Todėl filmo herojai ekrane atrodo ne tik aprengti – jie atrodo tikri.

Ji ieškojo kostiumų turguose, muziejų saugyklose, pas žmones, kurie dar tebelaikė spintose tų laikų dvasios ženklus.

Rezultatas tapo ne tik profesionalus, bet ir jautrus: žiūrovai ekrane atpažino save, savo kaimynus, savo jaunystę. Už šį darbą Agnė pelnė Sidabrinės gervės apdovanojimą, o festivalio metu jai buvo įteiktas ir Apuokas – už gebėjimą miestą aprengti taip, kad jis pats pamatytų savo atvaizdą.

Simboliška, kad apdovanojimas jai buvo įteiktas būtent tada, kai „Pietinia kronikas“ buvo rodomas atvirame ore – ten, kur filmo istorija iš tikrųjų gyvena.

Žiūrovai sėdėjo ant žolės, klausėsi pažįstamos šnektos ir matė personažus, aprengtus taip, kaip patys kažkada vilkėjo.

Miestas plojimais dėkojo kūrėjai, kuri sugebėjo sugrąžinti ne tik vaizdą, bet ir jausmą, kad Šiauliai yra ne mažiau verti kino nei bet kuris kitas didmiestis.

Šįkart ji buvo pagerbta ne tik už profesinį meistriškumą – bet už tai, kad sugebėjo savo miestui padovanoti atpažinimo džiaugsmą. „Šiaulių naktų“ Apuokas jai tapo simboliu, kad šviesa slypi paprastume, detalėse ir atmintyje, kurią ji sugrąžino visam miestui.