Rugpjūčio 23-ąją Šiauliuose startavo Šiaulių miesto festivalio savaitė – „Šiaulių naktys XV“.

Šventinę atmosferą pradėjo „Marionette _{marionette.lt} – Pakrantės Tūsas ‘25“, kuris kvietė į energingą vakarą Talkšos ežero pakrantėje su žinomais atlikėjais, vandenlenčių varžytuvėmis ir lazerių šou.

Video: One Second / Mindaugas Bulnis.  Marionette – Išlaisvink save!

Festivalių pabaiga visada būna dviprasmiška. Iš vienos pusės – nuovargis, iš kitos – ramybė, kad pavyko ir miestas keletui dienų suspindo kitaip.

Ir dar – padėkos. Oficialių el. laiškų aplankuose, spaudžiant ranką scenoje, ar tiesiog pasakytos akimis, kai kažkas šypsosi eidamas namo.

Padėkos, kurios priklauso visiems

Kai gaunu padėkas už „Šiaulių naktis“, jos visada man atrodo šiek tiek per didelės vienam žmogui.

Nes tikroji šventė gimsta iš daugybės rankų, balsų ir šypsenų.

Iš tų, kurie stovėjo scenoje, ir tų, kurių beveik niekas nematė, bet be jų nebūtų buvę nei garso, nei šviesos, nei paprasčiausios kėdės reikiamu metu reikiamoje vietoje.

Tad šį kartą noriu tas padėkas padalyti – taip, kaip jos iš tiesų priklauso.

– R.R.

Savanoriai – festivalio pulsas

 

Šiemet „Šiaulių naktys“ buvo tikra jaunystės šventė. Visą festivalio pulsą kūrė savanoriai – Agnė Vaišvilaitė, Artūras Grublys, Augustė Kaminskaitė, Austėjos Mickutė ir Lapinskaitė, Beatričė Glazauskaitė, Eglė Prelgauskaitė, Gabrielė Biliūnaitė, Goda Matulaitė, Izabelė Liekytė, Justina Jacunskaitė, Marta Sabuckytė, Martynas ir Nojus Jevarauskai, Rusnė Zapalskytė, Saulės Karaliūtė ir Morkūnaitė, Vakarė Kaltanaitė, Viltės Skablauskaitė ir Lunskytė.

Jie buvo visur: prie bilietų, prie scenų, vedė svečius, informavo, padėjo spręsti smulkmenas, kurių žiūrovai nė nepastebi.

Koordinatorės Ineta Martynaitytė ir Ieva Biliūnaitė sugebėjo šitą energiją paversti darniai veikiančia sistema.

„Su Viktorija Žilinskaite Vyte, kaip Vilnius TECH dėstytojai, stengėmės, kad savanorystė „Šiaulių naktyse“ būtų ne tik darbas, bet ir mokykla.“

Studentai savanoriai iš Vilnius TECH ir kitų mokymo įstaigų sprendė techninius klausimus, filmavo, montavo, darė „live“ transliacijas.

Jų darbai taps užduotimis rudens ir pavasario semestruose, o festivalio patirtis – patirties universitetu _{vilniustech.lt}.

Organizatoriai ir kūrybinė komanda

Festivalio užkulisiai – tai vieta, kur nuolat skamba telefonai ir kartais net reikia bėgti. Ir ne tik perkeltine prasme – šiemet teko bėgti ir visai realiai, kai prie legendinio „Gaidžio“ laikrodžio, švenčiančio savo 50-metį, netikėtai išdygo viešasis tualetas.

Padėka Toi-Toi už visada originalius ir šmaikščius sprendimus, virstančius memais, priverčiančius miestiečių galvose suktis laumžirgiais.

🎤 Naktų STAND-UP SHOW

Situacija sukėlė daug diskusijų, juoko, bet kartu tapo ir išbandymu, kaip festivalio komanda geba greitai reaguoti ir spręsti net pačius netikėčiausius kuriozus.

Tokios akimirkos parodo, kad organizavimas – tai ne tik planai, bet ir improvizacija. Čia nepamainoma buvo scenos ir grupių vadybininkė Gabrielė Jankevičiūtė.

Socialinius tinklus laikė gyvus Linas Karickas ir Gabrielė, o instagramo „galva“ Vaiva Vaitkevičiūtė festivalį pavertė matomu visoje Lietuvoje.

Mūsų atradimai – ūkio ir logistikos skyriaus vadovas Erikas Steponkus, kuris tvarkė tai, kas paprastai stringa, ir nauja ugnelė kolektyve – Simona Janavičiūtė.

Ji ne tik sprendė kasdienius reikalus, logistiką, bet ir vedė „A GirDž`!?! #3“ renginius. Tokia kombinacija – ir praktiškumas, ir energija – tikra dovana festivaliui.

Jauna dizainerė Gintarė Kolaitytė, kuri paruošė stand-up`o salę. O kai ji parašė savo padėką, kurioje „Šiaulių naktis“ pavadino dovana miestui, supratau, kad tokie žodžiai – didžiausias atlygis organizatoriams.

Fotografai Žaneta Bytautienė, Edita Aleksandravičienė, Bela Klovė, Ingrida Pudžemienė, Ramunė Bernotaitė, Daiva Šeibelienė, Mindaugas Zykas – IMS MEDIA, Airidas Zabaras, Rolandas Parafinavičius – jie tyliai, bet kantriai gaudė akimirkas iš visų renginių kampų, leisdami festivalį prisiminti ne tik iš pasakojimų, bet ir iš gyvų, pulsuojačios energijos kupinų kadrų.

Technika – tie, kurie leidžia šventei skambėti ir šviesti

Kas iš festivalio be garso ir šviesos? Čia pirmiausia dėkoju Viačeslavui Grigorjevui už garsą ir Domui Kančiauskui už šviesas, jiems talkino ir Mindaugas Butkus.

Labai padėjo ir Elano Gascevičiaus komanda su scena, garsu bei šviesomis ir didžiojo ekrano kino garsui regbio stadione.

Kameros fiksavo viską: Tomas Andrijauskas, Robertas Tamošiūnas, Juozapas Jukna Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Ignas Jonkus, ir nepailstantis Tomas Laugalis – operatorius, fotografas, montažo režisierius nuo „naktų prigimimo“. Jie paliko tai, ko nepasiims nei lietus, nei vėjas – mūsų festivalio atmintį.

Ir, žinoma, elektros dievas Vaclovas Badauskas. Be jo nebūtų buvę šviesos nei scenoje, nei užkulisiuose.

Partneriai – draugai, be kurių neįmanoma

Šiaulių kultūros centras – kolektyvas, kuris ne kartą gelbėjo sprendžiant netikėtus klausimus.

Šiaulių dailės galerija su Ernesta Šimkiene – pagalba aptarnavimo srityje, „Akvatechnika“ – už palapines, kurios stovėjo kaip mūro sienos, saugodamos visus už scenos nuo lietaus, taip jam ir neprasidėjus.

Didždvario gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Trijonienė suprato ir įleido į gimnazijos sporto salę su meninėmis „KILOWAC VIII“ _kilowac.lt veiklomis, skverelyje padėjo paruošti erdves vaikų renginiams, o aktyvusis ūkio vadovas Rolandas Grybauskas – dar vienas tylus, bet nepamainomas herojus.

Vaikų scena rūpinosi Patrikas Grigorjevas, o už milžinišką ekraną, kuris leido žiūrėti filmus po atviru dangumi, turim dėkoti „Lizdas events“.

Viktoras Gundajevas valdė renginius Foto muziejuje ir kartu su Martynu Kazlausku botanikos sode, be jo kino, parodyto fotografijos muziejuje, programa būtų ne tokia stipri, ir čia reikia padėkoti visoms filmų prodiuserinėms kompanijoms bei „Pietinio kronikų“ kūrėjui „Inscript“.

Ačiū visiems prisidėjusiems prie renginio regbio stadione – Regbio ir žolės riedulio akademijos vadovams Aivarui Strockiui ir Kęstučiui Babičui, entuziastingai įsijungusiems į „Pietinia kronikų“ seanso organizavimą pačiame regbio stadione ir, žinoma, Ingai Karickienei – Splius marketingo vadovei už supratimą ir palaikymą visų švenčių metu, pakviečiant visus į peržiūrą-koncertą-susitikimą stadione!

Ir miela, kad renginyje eksperimentinę programą atliko mūsų pažiba virtuozė akordeonistė Eglė Bartkevičiūtė ir kontrabosininkas Bernardas Ručinskas, netikėtai iššovę klasikine Eurobyto korta…

Tikriems Šiaulių garsintojams kitose „lokacijose“ kavos „rašytojui“ ir propaguotojui Emanueliui Rykliui ir tvarios statybos puoselėtojui, pas kurį verta daug kam pasimokyti – Eugenijui Barzdžiui, kuris sulaukė ir mūsų didžiųjų partnerių „Salda“ dėmesio!

Visada noriu padėkoti bičiuliui prodiuseriui Pauliui Jasiūnui ir jo aktyviai šeimai – Jūs visada mus palaikote!!!

Aktyvieji Šiaulių bočiai jau 15 metų su mumis – jie kiečiausi Lietuvoje, kaip ir jų blyneliai su uogienėmis kaip socialinė akcija.

Rolandas Žalimas su sūnumi mokė pasigaminti iš gintariukų apyrankes – tai nepaprastai smagus užsiėmimas.

Irmantas Norkus su Desertų dirbtuvėmis jau keli metai su mumis ir mokina pasigaminti nepaprastus saldumynus

Ačiū visiems maistininkams: tiesiog burnoje tirpstantiems Merčio sūriams, Valpainių bendruomenės varškės sūriams…

Citmai, Verbūnų duonai, Mėsos meistrų kolektyvui bei Šiaulių šamams už vaišes muzikantų / artistų stalui ir visiems mūsų restoranams bei barams.

Atskira padėka SixteenMedia už palaikymą atsakingu ir sunkiu metu bei draugams iš OWEXX, kurių ekranai beveik visoje Lietuvoje skelbė apie Šiaulių naktų šventę.

Ypatinga padėka Tomui Sobutui – už tai, kad mūsų festivalio simbolis Apuokas iš piešinių ir plakatų virto tikru, apčiuopiamu kūriniu. Jo ir 3D modelio autoriaus Simo Gineikos dėka, naudojant 3D spausdintuvą, gimė „Šiaulių naktų“ statulėlės Apuokai.

„Tai buvo tarsi naujas festivalio atgimimas – kai idėja tampa daiktu, kurį galima laikyti rankose, perduoti, padovanoti.“

Mažieji Apuokai tapo ir padėkos ženklu, ir prisiminimu, kad „Šiaulių naktys“ gyvena ne tik šurmulyje, bet ir žmonių namuose.

Dar viena ypatinga padėka – Danguolei ir Virgilijui Janulevičiams. Jų dėka šiemet pirmą kartą „Šiaulių naktyse“ atsirado speciali vaikiška programa.

Tai buvo ne šiaip priedas prie bendros šventės, o atskira erdvė, kurioje mažieji lankytojai gavo savo sceną, žaidimus ir pirmąją pažintį su festivalio magija.

121 studijos kūrybiškumas ir entuziazmas pavertė šią idėją tikra mažųjų švente – nuo dabar sunku įsivaizduoti „Šiaulių naktis“ be jų dalyvavimo.

„Visos padėkos, kurias gauname, yra tik ledkalnio viršūnė. Tikroji galia – tai žmonės, kurie kartais net nepatenka į kadrą, bet būtent jie sukuria šventę. Kiekvienas vardas, kurį išvardijau, yra gabalėlis „Šiaulių naktų“. Ir jei kas nors manęs paklaustų, kas padarė šį festivalį – atsakyčiau: mes visi kartu.“ – R.R.

Kūryba, technologijos ir reali praktika – taip galima apibūdinti Vilnius TECH _{vilniustech.lt} Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studentų dalyvavimą viename ryškiausių vasaros kultūros reiškinių Lietuvoje – festivalyje „Šiaulių naktys“.

Festivalio įkūrėjas ir fakulteto dėstytojas Remigijus Ruokis, jau penkioliką metų buriantis šio renginio komandą, studentams suteikė unikalią galimybę prisiliesti prie didelio masto festivalio užkulisių.

Studentai – techninės ir komunikacijos komandos dalis

„Šiaulių naktų“ scenoje šiemet pasirodė jaunimo pamėgtos grupės – „Sipas“, Rokas Kašėta,  „Drambamburtai“, „Jauti“, „Abudu“ ir kiti.

Studentai ne tik stebėjo koncertus, bet ir aktyviai dirbo jų užkulisiuose: festivalyje savanoriavo Renginių inžinerijos, Kūrybinių industrijų ir Pramogų prodiusavimo programų studentai.

Jie dirbo įvairiose srityse: įrašinėjo garsą ir vaizdą, filmavo bei montavo tiesiogines transliacijas, kūrė bei vykdė festivalio komunikacijos strategiją, rengė vaizdo medžiagą klipams ir albumui, naudojo renginių programinę įrangą.

Tai buvo praktika realiomis sąlygomis – čia studentai pritaikė studijų metu įgytas žinias, lavino kūrybiškumą bei komandinius įgūdžius. Tokia patirtis tampa svarbia portfolio dalimi ir atveria kelią į pirmąsias profesines galimybes.

Darbas vyko su  KIF profesionalia filmavimo technika, atitinkančia šiuolaikinės industrijos standartus. Studentai taip pat gilinosi į techninius sprendimus – nuo scenos konstrukcijų iki apšvietimo derinimo.

Festivalis – atvira platforma studentams ir moksleiviams

„Šiaulių naktys“ – daugiau nei festivalis. Tai erdvė, kurioje savanoriai moksleiviai pirmą kartą gali išbandyti renginių inžineriją „iš vidaus“.

Jie turėjo galimybę bendrauti su dėstytojais Remigijumi Ruokiu ir Viktorija Žilinskaite-Vyte, kurie pristatė Renginių inžinerijos bakalauro programą bei vis augantį šios srities specialistų poreikį.

Partnerystė, kuri kuria pridėtinę vertę

Šis bendradarbiavimas – tai tiltas tarp studijų ir realios industrijos. Studentai įgyja patirties kartu, jiems atsiveria realios profesinės veiklos galimybės dar studijų metu, o festivalio auditorija turi galimybę iš arčiau susipažinti su studijomis Vilnius TECH Kūrybinių industrijų fakultete _{vilniustech.lt}.

„Studentams itin svarbu patirti realias darbo situacijas, spręsti praktinius iššūkius, derinant techninius įgūdžius su kūrybiškumu. Festivalis tam – ideali platforma“, – sako dėstytojas ir festivalio įkūrėjas Remigijus Ruokis.

Festivalio „Šiaulių naktys“ tradicija – rinkti Šviesiausius miesto žmones – šiemet pagerbė aktorę Moniką Geštautaitę, kurios kūryba jungia du svarbiausius Šiaulių veidus: tarmę ir teatrą.

Jai įteiktas „Šiaulių naktų Apuoko“ apdovanojimas už ištikimybę gimtajam miestui ir jo balsui.

Monika – Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorė nuo 2019 m., sukūrusi įvairių vaidmenų, kuriuose dera tikslumas, jautrumas ir gebėjimas scenoje įkūnyti net pačias subtiliausias emocijas.

Tačiau jos darbas neapsiriboja tik scena – ji yra tapusi ir šiaulietiškos tarties sergėtoja, kuri nuosekliai palaiko ir saugo miesto šneką, padeda kitiems aktoriams ir kūrėjams atrasti tikrąją kalbos spalvą.

Per „Šiaulių naktis“, kai miestas kalbėjo ir bandė prisiminti savo tikrąjį balsą, Monika ne tik stebėjo, bet ir įsitraukė – kaip kūrėja, kaip aktorė, kaip žmogus, sergintis savo miesto kalbinę tapatybę. Jos darbas tapo įrodymu, kad Šiauliai yra ne tik vieta, bet ir gyvas balsas, turintis savo skambesį ir charakterį.

Todėl Apuokas, nutūpęs ant Monikos pečių, simbolizuoja daugiau nei apdovanojimą – tai miesto padėka už tai, kad jo scena ir kalba turi budrią globėją.

Festivalio „Šiaulių naktys“ vakarą, kai filmas „Pietinia kronikas“ buvo grąžintas į savo namus – regbio stadioną, kurio tribūnose žiūrovai jautėsi lyg patys būtų romano puslapiai – miesto simboliu Apuoku buvo apdovanota kostiumų dailininkė Agnė Biskytė.

Būtent jos sukurtas filmo įvaizdis atvėrė tikrąją Šiaulių spintą: treningus, odines striukes, džinsus ir batus, kurie mena devintojo dešimtmečio pabaigos bei laukinio kapitalizmo pradžios laikus.

Agnė, pati kilusi iš Šiaulių, puikiai pažįsta šį laikmetį ir jo atmosferą. Todėl filmo herojai ekrane atrodo ne tik aprengti – jie atrodo tikri.

Ji ieškojo kostiumų turguose, muziejų saugyklose, pas žmones, kurie dar tebelaikė spintose tų laikų dvasios ženklus.

Rezultatas tapo ne tik profesionalus, bet ir jautrus: žiūrovai ekrane atpažino save, savo kaimynus, savo jaunystę. Už šį darbą Agnė pelnė Sidabrinės gervės apdovanojimą, o festivalio metu jai buvo įteiktas ir Apuokas – už gebėjimą miestą aprengti taip, kad jis pats pamatytų savo atvaizdą.

Simboliška, kad apdovanojimas jai buvo įteiktas būtent tada, kai „Pietinia kronikas“ buvo rodomas atvirame ore – ten, kur filmo istorija iš tikrųjų gyvena.

Žiūrovai sėdėjo ant žolės, klausėsi pažįstamos šnektos ir matė personažus, aprengtus taip, kaip patys kažkada vilkėjo.

Miestas plojimais dėkojo kūrėjai, kuri sugebėjo sugrąžinti ne tik vaizdą, bet ir jausmą, kad Šiauliai yra ne mažiau verti kino nei bet kuris kitas didmiestis.

Šįkart ji buvo pagerbta ne tik už profesinį meistriškumą – bet už tai, kad sugebėjo savo miestui padovanoti atpažinimo džiaugsmą. „Šiaulių naktų“ Apuokas jai tapo simboliu, kad šviesa slypi paprastume, detalėse ir atmintyje, kurią ji sugrąžino visam miestui.

Festivalyje „Šiaulių naktys“ tradiciškai renkami Šviesiausi miesto žmonės – kūrėjai, kurių darbai spinduliuoja vidine šviesa ir praturtina bendruomenę.

Šiemet viena iš laureačių tapo aktorė Vaidilė Juozaitytė, gavusi „Šiaulių naktų Apuoko“ statulėlę už savo vaidmenis kine ir teatre.

Plačiajai auditorijai Vaidilė Juozaitytė tapo žinoma per filmą „Pietinia kronikas“. Jos įkūnytas personažas įnešė į ekraną autentišką Šiaulių pietinio rajono kasdienybės atspalvį – humorą, paprastumą, bet kartu ir žmogišką jautrumą. Nors tai buvo antraplanis vaidmuo, jis tapo vienu labiausiai įsimintinų filmo akcentų, palikusių ryškų įspūdį žiūrovams.

2025 m. birželio mėnesį Vaidilė Juozaitytė žengė į Šiaulių dramos teatro sceną, kur atliko pagrindinį vaidmenį monospektaklyje „Šok, Edita, šok“ _vsdt.lt, pastatytame pagal Rimanto Kmitos pjesę. Tai vieno aktoriaus spektaklis, reikalaujantis ypatingos meistrystės: vienu metu būti ir pasakotoja, ir veikėja, ir miesto istorijos balsu.

Vaidilės atlikta Editos istorija palietė tiek šiauliečius, tiek miesto svečius – spektaklyje atpažįstama ne tik viena gyvenimo istorija, bet ir visas miesto virsmas, su jo skauduliais, svajonėmis ir džiaugsmais. Tai tapo vienu svarbiausių Šiaulių teatro metų įvykių.

Vaidilė Juozaitytė yra jaunosios kartos aktorė, kurios talentas neapsiriboja vienu žanru ar scena. Ji jungia teatrą, kiną ir bendruomeninius projektus, gebėdama subtiliai išryškinti paprastų žmonių likimus. Kritikai pažymi jos gebėjimą perteikti personažo autentiškumą, išlaikyti natūralumą ir tiksliai atskleisti laikmečio dvasią.

„Šiaulių naktų“ organizatorių teigimu, Vaidilės apdovanojimas yra ne tik už atliktus vaidmenis, bet ir už tai, kad ji tapo šiuolaikinės šiaulietės balsu. Jos darbai rodo, kad miesto istorija gali būti papasakota per meną – ir kad tas menas gali būti artimas, atpažįstamas, tikras.

„Vaidilė įrodo, kad teatras ir kinas nėra tik didelės formos – kartais vieno žmogaus balsas scenoje ar nedidelis vaidmuo kine pasako daugiau nei ištisi romanai,“ – sakė festivalio „Šiaulių naktys“ organizatoriai.

Festivalis-akcija „Šiaulių naktys XV“ šiemet dar kartą parodė, kad alternatyvi muzika ir netikėtumai puikiai dera drauge.

Rugpjūčio 29–30 d. „A GirDž`!?!“ scena Šiaulių bulvare virto vieta, kurioje klaustukai ir šauktukai jungėsi į garsą, šviesą ir nepakartojamas emocijas.

🎶 Rugpjūčio 29-oji: pradžia su jauduliu, pabaiga su sprogimu

18:00 Sipas – festivalį pradėjo kaip tikras scenos architektas. Su savo indie-roko spalvomis jis įvedė publiką į pirmąją „A GirDž`!?!“ nuotaiką – jautriai, bet kartu ir su energija, primindamas, kad kiekvienas festivalis prasideda nuo mažo, bet svarbaus akordo.

19:00 Rokas Kašėta – dzūkiškas kosmosas. Su grupe jis pavertė sceną „dzūkišku Salvadoro kabaretu“: klarnetas verkė ir dainavo, bosas murkė, būgnai žaibavo, o Rokas filosofavo apie voveraites ir baravykus. Publika liko svarstydama – ar jie ką tik patyrė koncertą, ar ritualą po mėnulio šviesa.

20:00 Dram Bam Burtai – etnotronikos burtininkai, užkūrę archajiškų burtažodžių ir dramenbeiso sintezę. Editos smuikas susiliejo su Mariaus sintezatoriais, o publika atsidūrė tarp senovės ir šiuolaikinės elektronikos – šokdami jautėsi tarsi dalyvautų paslaptingame apeiginiame vakarėlyje.

21:00 Eiktubaiktu – sunkesnio roko tiesa, be pagražinimų. Jie scenoje paliko tikrumą, skausmą ir energiją, primindami, kad muzika gali būti aštri kaip realūs išgyvenimai. O tie, kas laukė vinilo, žinojo, jog net jei jis spės pasirodyti tik „50/50“, ši muzika jau dabar yra įrašyta atminty.

22:00 Punktò – Jonas Šarkus pavertė sceną performansu, kur žaidimas susitiko su rimtomis mintimis. Jo synth-pop su teatriniais intarpais skambėjo kaip „rimtas žaidimas“ – tarp ironijos, materializmo kritikos ir absurdiškų vizijų. Publika išvydo ne tik muziką, bet ir vizualų meno ritualą, kur net personažas Religijus Punktaitis turėjo ką pasakyti.

23:00 SHWR – alternatyvos ambasadoriai. Nuo konservatorijos laikų kartu grojantys šie keturi muzikantai sujungė progresyvų roką, soulą, hiphopą ir džiazą į vieną srautą. „Follow the Light“ kūriniai ant scenos spindėjo – jų muzika ne tik skambėjo, bet ir kūrė dialogą su publika.

00:00 Jautì – pirmosios dienos kulminacija. Devynerius metus grojanti grupė pasirodė kaip tikri scenos veteranai, bet su jaunatviška energija. Skambėjo tiek naujasis albumas „MEILĖ“, tiek senesni hitai, o publika, prisimindama sausakimšą „Compensa“, dainavo kartu. Pirmoji naktis užsibaigė taip, kad buvo aišku – antra bus dar stipresnė.

🎵 Rugpjūčio 30-oji: nuo saulėlydžio iki hiphopo legendų

17:00 Akila – nauja, bet jau ryški kometa. R&B, jazz ir hiphopo sintezę kurianti grupė pradėjo vakarą švelniai, bet užtikrintai. Finalistai „Garažas’25“ konkurse, jie įrodė, kad šviežia energija scenoje gali uždegti publiką iš pirmo karto.

18:00 Palmės žiedas – melodingi, bet ir aštrūs, jų indie-rokas pripildė sceną vasariškos nostalgijos. Tai buvo lyg muzikinė atgaiva – palmių šešėlis, kuris dengė nuo kaitros, bet kvietė judėti.

19:00 Yokauyu – švelnios melancholijos ir šokių ritmų derinys. Elektronika susitiko su alternatyvia nuotaika, kuri kėlė klausimą: ar tai sapnas, ar tikras koncertas? Publika tiesiog plaukė kartu.

20:00 Orai – sceną užklupo muzikiniai pragiedruliai. Post-punk melancholija susipynė su šiluma, o Ukmergės ir Vilniaus jungtis Šiauliuose sukūrė prognozę, kuri buvo tiksli: „A GirDž`!?!“ lankytojams tą vakarą garantuoti audringi potyriai ir pragiedrėjimai vienu metu.

21:00 TAS – trys scenos chuliganai, atnešę energiją, ironiją ir sprogstančią muziką. Nuo punkroko iki čigoniško džiazo – jų koncertas priminė beprotišką vakarėlį, kur net būgnininkui platformos ore pritrūktų. Publika plojo, juokėsi ir kartu pajuto tikrą roko anarchiją.

23:00 Despotin Fam – hiphopo legendos, nusinešusios M.A.M.A. statulėles, į sceną atnešė „Geras Naujienas“. Shmėkla, Vaiper ir Liezhuvis parodė, kad jų tekstai, energija ir ilgametė patirtis scenoje vis dar daro savo – publiką jie tiesiog užkūrė iki maksimumo.

00:00 Abudu – finalinis akordas. Melancholijos ir indie bangos uždarė festivalį, palikdamos publiką skęstančią muzikoje ir emocijose. Jų pasirodymas buvo tarsi paskutinė nakties banga, nunešusi visus į šviesą.

✨ Kas liko po visko?

Dvi naktys – 14 grupių, šimtai klausytojų ir tūkstančiai emocijų. Vieni atrado naujus favoritus, kiti dainavo kartu su seniai pažįstamais, bet visi išsinešė tą patį – patirtį, kuri dar ilgai skambės galvoje.

Šiauliai dvi naktis nebuvo tylūs. Ir jei festivalis šaukė su klaustuku ir šauktuku vienu metu – visi atsakymai buvo muzikoje.

Šių metų festivalis „Šiaulių naktys XV“ vyko su išskirtiniu šūkiu „A koks Tava Ku Er kods?“, kvietusiu lankytojus atrasti savo QR kodą ir pasiskiepyti nuo įvairių gyvenimiškų rūpesčių.

Tai buvo ne medicininiai, o virtualūs skiepai – šmaikščios frazės šiaulietišku slengu, nukreipiančios į festivalio partnerių paslaugas ar pagalbos šaltinius.

Humorą, pagalbą ir technologijas sujungė viename

Festivalio komanda pabrėžia, kad idėja gimė iš noro žaismingai sujungti technologijas, šiaulietišką humorą ir socialinę atsakomybę. Nuskenavę QR kodą, lankytojai galėjo ne tik pasijuokti, bet ir atrasti realią paslaugą ar pagalbos kontaktą.

Pavyzdžiui, jei esi toks išdykęs, kad dažnai tenka teisintis „če ne ašai!“, „skiepas“ nuves į festivalio partnerį – Psichosocialinės pagalbos ir ugdymo centrą „Auksinis drugelis“ _{auksinisdrugelis.lt}, kur galima sulaukti emocinės pagalbos ir ugdymo paslaugų.

„Rezus“ _rezus.lt QR kodai – nuo grožio iki sveikatos

Ne vieną šypseną sukėlė festivalio rėmėjo Rezus.lt QR kodai, skirti įvairioms gyvenimo situacijoms:

• „Biusta problema – rezus.lt“
• „Soliariuma auka – rezus.lt“
• „Per didelės – rezus.lt“
• „Hyperaktyvem – rezus.lt“

Šios frazės atspindėjo tiek grožio, tiek sveikatos, tiek gyvenimo būdo temas. Tokiu būdu QR kodai buvo universalūs – kiekvienas festivalio dalyvis galėjo atpažinti save ar draugą ir kartu atrasti „Rezus.lt“ teikiamas paslaugas.

„Lemona“ _lemona.lt – energijos skiepas

Jei festivalio sūkurio metu pritrūko energijos telefonui, QR kodas su šmaikščia fraze „Trūkst paueria“ nukreipė į partnerio „Lemona“ parduotuvę, kur galima įsigyti „power banką“. Tai tapo tikru energijos „skiepu“ nuo išsikrovusios baterijos.

Tatuiruotės-lipdukai – „skiepas“ ant odos

Visus QR kodus įmanomais padarė festivalio partnerė „Laurema“ _laurema.lt, juos pavertusi laikino naudojimo vandens pagrindo lipdukais-tatuiruotėmis.

Lankytojai galėjo nešiotis „skiepą“ tiesiog ant odos – kaip smagų festivalio atributą ir kartu praktišką priemonę.

„Šūkis „A koks Tava Ku Er kods?“ šiemet tapo mūsų būdu parodyti, kad inovacijos gali būti linksmos, prasmingos ir labai šiaulietiškos. Kiekvienas lankytojas turėjo progą atrasti savo QR kodą ir su šypsena „pasiskiepyti“ nuo kasdienybės rūpesčių“, – sako „Šiaulių naktų“ organizatoriai.

Be jau minėtų QR kodų, festivalio lankytojai galėjo rasti ir kitų šmaikščių „skiepų“, kurie kiekvienam siūlė atrasti paslaugas ar patarimus pagal konkrečią situaciją. Pavyzdžiui:

Jei jautiesi „biški bum-bum“, QR kodas nukreipė į Psichosocialinės pagalbos ir ugdymo centrą „Auksinis drugelis“. Čia lankytojai galėjo gauti emocinės pagalbos ir ugdymo paslaugų.

Nežinai „ką veikt?“ arba „ka neužuostu“ – QR kodas vedė į festivalio svetainę naktys.lt, siūlančią įdomių kultūrinių veiklų ir renginių idėjų.

„Be supratima“ – nukreipė į Fluxus ministeriją, kur buvo siūlomos netikėtos meninės patirtys ir kūrybinės iniciatyvos.

Jei treningiuks „per mažas“, QR kodas vesdavo į drj.lt, nors šiemet šis partneris festivalyje nedalyvavo.

„Kiaur dusliarke“ – nukreipė į interscalit.lt (pagalvių nuo garso), o „kay vaizds?“ – į Splius paslaugas.

Technologijų entuziastams: „Keisk LED’us“ ir „trūkst paueria“ nukreipė į Lemona parduotuvę, kur buvo galima rasti energijos šaltinių ar įrangos keitimui.

„A kur kontenc?“ – lankytojai rasdavo Sixteen Media pasiūlymus turinio kūrimui, o „kai per karšt“ – Salda siūlomas sprendimas, kaip atvėsinti situaciją.

Kas susidūrė su „nu neatsidara“ problemomis – QR kodas vedė į ELGA paslaugas, o „nier stabdžiu“ šiemet neturėjo tiesioginio partnerio, bet tapo juokingu festivalio „skiepu“ be realaus nukreipimo.

Tokiu būdu „Šiaulių naktys XV“ QR kodai tapo tikru gyvenimiškų „skiepų“ lobynu – nuo emocinės pagalbos, kultūros patirčių iki praktiškų kasdienybės sprendimų. Kiekvienas dalyvis galėjo atrasti savo kodą, pasijuokti ir patirti festivalio žaismingą dvasią.

Kviečia ruoštis naujiems siurprizams

„Šiaulių naktys XV“ dar kartą įrodė, kad festivalis geba nustebinti ir išlaikyti savo kūrybišką dvasią.

Organizatoriai kviečia sekti naujienas socialiniuose tinkluose ir ruoštis ateities siurprizams, kurie ir toliau žaismingai jungs kultūrą, technologijas ir bendruomeniškumą.

Festivalio „Šiaulių naktys XV“ metu tradiciškai renkami Šviesiausi miesto žmonės – asmenybės, kurios savo kūryba, darbais ir bendruomeniškumu spinduliuoja vidine šviesa bei įkvepia miestą.

Šiemet šviesiausio žmogaus titulas ir „Šiaulių naktų Apuoko“ statulėlė buvo įteikta kino režisierei, scenaristei ir pedagogei Eglei Vertelytei.

Šeštadienį, rugpjūčio 30 d., festivalio scenoje kartu su kitomis laureatėmis – Monika Geštautaite ir Vaidile Juozaityte – Eglė Vertelytė oficialiai atsiėmė apdovanojimą.

Ceremonija virto ypatingu simboliniu apsikeitimu: Eglė miestui padovanojo „Sidabrinės gervės“ statulėlę, pelnytą už filmo „Pietinia kronikas“ scenarijų.

Šis apdovanojimas nuo šiol bus saugomas ir eksponuojamas Fotografijos muziejuje, kur jį jau gali pamatyti visi lankytojai.

„Kai atsiėmiau „Sidabrinę gervę“, jaučiau, kad ji priklauso ne tik man – ji turi grįžti į Šiaulius, nes šis miestas įkvėpė tiek daug kūrybos. Džiaugiuosi, kad šiandien galėjau tai įgyvendinti,“ – sakė Eglė Vertelytė.

🎬 Ryški kūrėja, grįžtanti į gimtąjį miestą

Eglė Vertelytė – lietuvių kino režisierė, scenaristė ir pedagogė, laikoma viena įdomiausių šiuolaikinio Lietuvos kino kūrėjų.

Ji baigė istorijos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi Europos kino kolegijoje Danijoje bei Nacionalinėje kino ir televizijos mokykloje Jungtinėje Karalystėje.

Jos kūrybinis kelias prasidėjo dokumentiniu filmu „UB Lama“, o tarptautinį pripažinimą atnešė pirmasis pilnametražis vaidybinis filmas „Stebuklas“ („Miracle“)“, rodytas daugiau nei 50-tyje pasaulio festivalių ir pelnęs net keturias „Sidabrinės gervės“ statulėles.

🌍 Šiaulių pėdsakas kūryboje

Eglė yra kilusi iš Šiaulių, augusi pietiniame miesto rajone, kurio atmosfera vėliau tapo vienu pagrindinių „Pietinia kronikų“ ekranizacijos įkvėpimų.

2025 m. birželį ji grįžo į gimtąjį miestą kaip režisierė – Šiaulių dramos teatro scenoje pastatė spektaklį „Šok, Edita, šok“ pagal Rimanto Kmitos pjesę.

🦉 Apdovanojimas – už šviesą, grįžtančią miestui

Šviesiausio žmogaus rinkimų komisija pabrėžė, kad Eglė Vertelytė yra pavyzdys, kaip kūryba peržengia miestų ribas, bet niekada nenutraukia ryšio su šaknimis. Jos darbai praturtina Lietuvos kultūrą, o kartu – įprasmina ir Šiaulių vardą.

„Šiaulių naktų Apuoko“ statulėlė, įteikta Eglei Vertelytei, simbolizuoja miesto pagarbą kūrėjai, kuri savo šviesa dalijasi ne tik su šalimi, bet ir grąžina ją atgal Šiauliams.

• Parengta pagal Viktoro Gundajevo pateiktą informaciją

Šiauliuose, festivalio „Šiaulių naktys XV“ metu, įvyko vienas labiausiai lauktų literatūrinių vakarų – Rimanto Kmitos naujo rankraščio skaitymai „Edita, šok į trasą“.

2025 Rugpjūčio 31-ąją Šiaulių kultūros centro kamerinėje salėje susirinko ištikimi „Pietinia kronikų“ gerbėjai ir tie, kurie pirmąkart norėjo pamatyti, kaip gimsta literatūra.

Atmosfera buvo ypatinga: ne teatrališka ir ne oficiali, bet jauki, gyva, su šiaulietišku atvirumu.

Rimantas Kmita, pasitikęs publiką su humoru ir saviironija, pristatė paskutinius būsimo romano fragmentus, kurie pirmą kartą nuskambėjo gyvai.

Autorius juokavo, kad tai – tarsi braškikes: saldžiausios uogos, kurias skini sezono pradžioje, bet būtent jos palieka stipriausią skonį. Knygos pasirodymas laukiamas lapkričio mėnesį.

„Pietinia kronikos II“, nors oficialus pavadinimas dar nepaskelbtas, akivaizdžiai tęsia tai, kas jau tapo fenomenu – literatūroje, scenoje ir kine.

Naujuose fragmentuose jaučiamas Kmitai būdingas humoras ir melancholija, grįžta atpažįstami personažai, o šnekta išlieka tikruoju veikėju, ne mažiau svarbiu už herojus.

Vakaro pabaigoje laukė netikėta staigmena – visi dalyviai gavo organizatorių įsteigtą „knygos pribuvėjo pažymėjimą“, prisiminimą, kurį kiekvienas parsinešė namo, patvirtinantį, kad jie tapo šio romano gimimo liudininkais.

Publika reagavo gyvai – vieni juokėsi, kiti linkčiojo galvomis, o kai kurie net braukė ašarą.

Po skaitymų dar ilgai netilo diskusijos, žmonės rinkosi prie autoriaus, norėjo ne tik paspausti ranką, bet ir pasakyti, kaip „Pietinia kronikas“ jiems tapo asmenine istorija.

Šis vakaras tapo naujo romano gimimo švente ir viso festivalio „Šiaulių naktys XV“ kulminacija, puikiai atspindėjusia pagrindinę temą – „Pietinia kronikas“.