Taip, taip. Tie patys. Tie, katrie tyliai sėd prie Vilniaus gatves i Kaštonų alėjas, daug metų steb praeivius, vaikus, pasimatymus, miesta šventes, lietų, sniegą, remontus, madų kaitą, šukuosenų tragedijas ir visus tuos žmones, katrie pro šalį ein lyg nykštukai nematytų.